Užkopiau į savo Laimės žiburį,
Turėčiau jaustis laiminga.
Bet akys krypsta žemyn –
Lyg kažko stinga...
Žolės nejaučiu po kojom,
Neužuodžiu jos kvapo.
Negirdžiu, ką paukšteliai rytais
Tarpusavy šnekas.
Saulė – per karšta,
Debesys – per arti,
Dangus – per žemai...

Grįžtu atgal, 
Kur viskas aišku ir įprasta,
Kur mano namai...