Lietus... Perkūnas smarkiai trankos,
Danguj – vėl žaibo bučiniai.
Širdis vėl dreba, šąla rankos,
Jau saulės nebėra seniai.

Akim liečiu pabaisą dangų,
Bijau. Aš laukiu vėl šviesos.
O blyksniai vis pašėlę rangos,
O kas gi baimę išnešios?