Mylėkim, ar audra, ar vėjas,
Ar ledo kruša, ar griausmai,
Mylėkim, kol dar tikim, kol galim,
Kad ataugtų meilei sparnai.

Pradėkim po nedaug, po truputį,
Taip ragaujamas bičių medus,
Taip pažįstamas skonis ir galios,
Meilės galių stebuklas ryškus.

Mylėkim net už tuos, kurių nemylėjo,
Neglamonėjo, neglostė mylinti ranka,
Mylėkim už tuos, kurie meilė tikėjo,
Ir krito kaip rudenio lapai kovų lauke.

Mylėkim ir neleiskim tuo patikėti,
Kad meilės nėra, kad – apgaulė, kančia,
Mylėkim, meilės kūdikį dangui iškėlę,
Tegu krykščia, tegu juokias, tegu sklaidos tamsa.