Dairaus padėjus žingsnį, nes bijau,
Bijau pamiršti vakar,
Kas buvo dar seniau –
Pamiršti, kas esu.

Ir kaip diena atrodė,
Kai prabilau žodžiu...
Tik pamenu – užuolaidėlės baltos buvo...
Ir žiemos gilios
Tokios gilios, kad smegau,
O gal maža pati,
Na taip – pati maža buvau...

O vasaros?
Kai pirštais purvinais 
Ir dar paspjaudžius tryniau šukę,
Kad atsivertų „paslaptis“ –
Dar ir dabar atmintyje pablukę –
Saldainio popierėlis, 
Sėklos lubinų...
Ir dar šis tas, kas rodėsi gražu...