Mielas žmogau, kur šiandien keliauji,
Kelinta jau kelionė ir kuri valanda,                                                   
Naujas kelias ir pėdsakas naujas,
Nebijai pasiklysti, ko gi ieškai tame kelyje.
                                              
Gal pirmykščio, nepaliesto žemiško grožio,
Kuris maga, lyg  perlų ieškotojas būtum,
O gal to išskirtinio rožinio deimanto,
Į kurį visi  keliai, kojos ir rankos nugludinti.
 
Kai laikysi jį rankoj aukštai iškėlęs,
Jis bus toks grynas ir toks daugiabriaunis,
Kad švytės lyg koks gyvybės eleksyras
Ir tu nuo jo vis stiprėsi ir vėl jėgas atgausi.
 
Tačiau tai nebus kelionės pabaiga,
Tai bus tik kitos kelionės pradžia,
Noras pažinti, ko dar nepažinom,
Noras mylėti, nors meilės nepatyrėm.