Einu su viltim palengva už parankės,
Dėlioju mintis ir žodžius lyg poemai,
Tam kitam, kurio niekad daugiau nebebus,
Jį regiu tik sapne, lyg nebylio svajonėj.

Aš jauna ir graži, tu gražus ir jaunas,
Akys žiūri viena, ta pačia kryptimi,
Ir artėdami jaučiam, koks mažas pasaulis,
Ir tik aš ir tik tu – mes vieni viename.

O, kad galima būt visa tai pakartoti,
Tame kitame - realiame  gyvenime,
Gal kažkas įskaitys mano norus delne
Ir nunešti palieps į laukiančių  menę.