Lingu lingu – svyra obelų šakos nuo vaisių,
Lingu lingu – svyra raudono bijūno žiedai,
Lingu lingu – kad dar viskas žydi ir kvepia,
Lingu lingu – purpuriniai laukų dobilai.
 
Ir brendi į tą jūrą vainikuotą, žieduotą,
Ir prausiesi spalvom, rasa ir kvapais,
O išbridęs iš jos, atjaunėjęs jautiesi,
Toks laimingas, lyg senais ir gerais laikais.
 
Tad skubėkim visi šiuo grožiu pasidžiaugti,
Kol dar vasara šėlsta  po mūsų langais,
Nes žydėjimo laikas toks trapus ir greitas,
Pavėluosi ateiti ir rasis tik nudžiūvę žiedai.