Pamojo jazminas prie vartų
Žiedais išpuošta šakele.
Jei galėtų, atrodo, man tartų –
Sustok, pastovėk prie manęs.
 
Pažvelk, kiek žiedų tau iškėliau,
Juk žinojau, kad lauki, ilgies
Birželio svaigaus, vasarėlės,
Alyvų ir lauko gėlės.
 
Gerk kvapą kaip vyną ir laimę,
Gyvenimo džiaugsmą patirk.
Kol dar ne naktis, šviečia saulė,
Dovanos neatstumki, priimk.
 
Pažvelk, koks dangus, koks jis giedras,
Po dienos gal jau sutemos plauks,
Piktos vėtros draskys baltus žiedus,
Tau iškeltą šakelę nulauš.
 
.........................................
Pastovėsiu, pabūsiu, palauksiu,
Vakarėjant darkart būtinai,
Baltą šaką prie veido priglausiu,
Gal išgirsiu, ką kalba žiedai.