Toli ataidi gaudesys
Ir sklendžia kregždės palei žemę.
Dangus užtemo.
Greitai lis.
Ir mes –
lyg šimtmečiu pasenę.
 
Prieš srovę eiti nėr jėgų,
O pasroviui –
Nuneš į jūrą.
Per save perlipti sunku,
Net akmenys –
Ir tie sugūra.
 
Bet stojies. Laikas vėl judėt.
Giliai spurda viltis mažytė.
Pažvelk aukštyn –
Šviečia žvaigždė.
            -- O kas už jos?
            -- Pakilk – matysi.