Slysta dienos iš rankų,
bėga pievų žiedais,
lietūs laiką vis plauna,
bėga dienos lašais.
Nors lašeliai mažyčiai,
jie taip skuba kapsėt.
negali sulaikyti
lyg nuo kalno riedės.
Bitės renka nektarą
iš žiedų vis kitų,
nors širdis ir apsala,
bet visviena graudu.
Ir pilnėja aruodas
nuo dienų sklidinų...
Šiltas vasaros vėjas
išbučiuoja žiedus
ir dienas, kur išėjo
pabūčiavęs nupūs.
I tą kraičių skrynelę,
užrakins ją tvirtai
ir neleis jau į kelią,
dega laiko laužai.
Slysta dienos iš rankų
lyg čiuožikas upe.
Šią minutę lyg krištolą brangų
saugok lobių seife.
Tad šypsokis nors lyja,
bėga dienos lašais,
tad šypsokis nors duria
aštrūs laiko spygliai,
tad šypsokis nors dega
karšti laiko laužai.

2018.07.24.