Virinta
Sūkuriuota ir šalta,
akmenėliais išgrįsta
plaukia pievom Virinta.
Jos gelmėj skaidrių akių
tavo atspindžius regiu
ir mintim laiku lekiu,
kur vaikystėje basa,
nusipraususi rasa,
vėjy paleista kasa
pievoj drugelius vaikei,
saulę rankose laikei
ir atrodo neseniai
debesų avis ganei...
Taip ir liko nuo tada
atminimais išgrįsta,
širdimi vėl atrasta
tavo meilė – Virinta.