Ak, širdie, tiek atlaikius kančių,
Ką paruošęs gyvenimas?
Ką lemtis pasiglemš?
 
Visatą ant savo delnų nešu,
O siela įkalinta kūne –
Paleidžiu, skrisk nemarioji –
 
Dulkės į smėlį, smėlis – manyje,
Ar trokštu kinkyti laiką
Į saulės didžiuosius ratus?
 
Ak, širdie, ko tikėjausi gauti?
Jausmų nevaldyk, išleisk
Savo paukštę skrajoti laisvai.
 
Aš maža, kad suprasčiau tave,
O pro delnus kriokliai
Į mano visatą čiurlena.
 
Paleidžiu, skrisk, nemarioji,
Kilk, mano fenikse,
O aš budėsiu savy...