.......
Grėsmių akivaizdoje nepalūšim
Gal atlaikysim visas audras,
Jei lemta bus, galbūt pražūsim
Už tuos, kam esame našta.
Bet pabandyk paimti mano naštą,
Tavoji daug lengvesnė bus,
Tačiau ir jos nenori nešti,
Nors kelias daug šviesesnis bus.
Kaip tau padėti, kad suprastum,
Kad išorinis grožis gimsta širdyje,
Nerūstinkim širdies mes savo žodžiais,
Nes nuo jų silpsta jėgos ir dvasia
Kai nėr jėgos, nėra vienybės,
Kuri kaip kumštis atlaiko stichijas,
Į ją sudūžta visos banalybės
Ir užsidaro dugno praraja.
Neuždarytos durys link gerumo.
Link padorumo, ieškojimų prasmės,
Praverkim langą Laisvės spindulėliui
Ir padėkokim iš visos širdies,