Beprasmio gyvenimo ratai sukasi vis sukas,
Jo sustabdyti nepajėgi ar nebandai
Ir nežinai, atseikėtas laikas ilgai dar tęsis,
Gal nusikaltai, jog tokią gyvenimo dovaną gavai?

Ėjai gyvenimo takais, kuriuos diktavo tava išmintis,
Niekuo nepasikliovei – drąsūs žingsniai tebuvo klaida –
Niekad nesusimąstei – galbūt buvo skirta toji lemtis?
Tad horizontą pasiekus, nuolankiai tyli... Kodėl ir kada?

Pagaliau ir padangėse neskrajoji – nukritus ropoji žeme,
O ji kartais negailestingai klampi ar sustingus, šalta,
Bet nebylūs pavasariniai žvilgsniai kasmet vilioja tave,
Tarsi bylotų – davė daug: ji gyvenimo pradžia ir pabaiga...

2019 01 11