Šventas abrozas, gryčia sana, 
Motinėlės cik lova medzinė, 
Jau kadaisa išajo mama, 
Cik dzvi gulbės dar plauko Gulbynėj.

Nemeluok paci sau, kad ramu, 
Cik biskucį man prieteliau ilgu, 
Šventų dzien cik giesmė angelų 
Ir karoliai suirį an smilgų.

Greitai Vėlinės, žvakės žibės, 
Sanas kapas dar rūtom apsėtas, 
O gryčiukėj an sienos gembės, 
Motinėlės šventdzienis aprėdas.

Vėl ir vėl aš rožančių imu, 
Rutulukai ridenas tarp pirštų, 
Nepareisu taku link namų, 
Nestovėsiu ant sanojo cilto.