Išeik, artiste, į pasaulio sceną
Ir nusilenkęs tyliai pasakyk,
Aš mirštu čia dėl jūs kas dieną,
Kad jūs pabustumėt kasryt.
 
Manoji misija taip sudėtinga,
Kaip sudėtingas gali būt žmogus,
Nes jam atrodo, kad jam visko stinga,
Nors viskuo pasirūpino Dangus.
 
Žmogau, kad būtum tu protingas,
Nerūstintum nei Dievo, nei manęs,
Aš tiek daug žodžių išminties teisingų
Jau išsakiau ir negirdžiu tavęs.
 
Ach žodžiai žodžiai, ar beišgirsti gali,
Širdis, kuri apnuodyta juodos minties,
Ir pamaitinti niekas jos negali,
Nes trūksta duonos, išminties.
 
Todėl dar kartą mirštu scenoj,
Darkart kartoju tuos pačius žodžius,
Žmogau, gyvenimas yra tik vienas,
Gyvenki už mane ir už visus kitus.