Šitam vakarui trūksta žvaigždės.
Trūksta vėjo malūnų virš pievų.
Atleidimui pritrūksta kaltės,
Mūsų atgailai – verkiančio Dievo.

Trūksta daug – daug daugiau nei gali
Išskaičiuoti pavargusiais pirštais –
Pasiklydę bežiedėj nakty
Mūsų bitės užtrokšta ir miršta.

Mūsų žuvys neturi sparnų
Ir į ežerą akmeniu grįžta.
Šitą vakarą aš neturiu
Kuo saulėlydžio žaizdą aprišti.