Lyg būtum neišėjęs
Tyri kaip krištolas pušų sakai
Ir kadagiais pakvipęs vėjas...
Tu žodžių man tiek daug sakai –
Lyg būtum niekur neišėjęs...
 
Kai tapsiu ašara maža,
Tarsi švytuoklė supsiuos tyliai...
Iš netikrumo, pažadų
Žvaigždė nukris kažkur nebyliai...
 
Rudens rūkai apgaubs mintis –
Tu būsi atviras pasauliui...
Drebės gal žemė, gal širdis,
Tačiau ims šviest skaisčiau dar saulė.
 
Ir žodžiai tie neges nakty –
Aitrumas kadagių nestebins,
Aš jausiu juos dar vis širdy,
To balso tembras degs kaip degęs...