Klaupiuosi vėl prie tavo, Būtie, kojų,
Lemties kiek skirta – nežinau.
Skubrias dienas ir nemigą aukoju –
Eilėraščius kaip laiškus tau rašau.
 
Sušilti atėjau – taip žvarbsta rankos,
Ir drasko sielą prietema žalsva...
Vėl klauptis prieš tave, Būtie, man tenka,
Margom spalvom nudažė širdį dargana...