Aš nenoriu kalbėt apie ateitį,
Apie orą, draugus ir vaikus.
Šiąnakt mano mintis žvaigždės atima
Ir lopšys šiąnakt mano – dangus...

Debesų pataluose taip minkšta,
Kvepia džiūstančių pievų malda.
Ir taip jaukiai čiurlena tarp pirštų
Laimės upė... Ta laimė – greta...

Nesupykit – renkuos šiąnakt tylą –
Jau iš tolo regiu ten save.
Tik nukritęs per pusę suskyla
Nuo šakos obuolys... Vėl tyla...


2018 m. rugpjūčio 9 d.