Poezija – didžiausias melas iš visų melų,
Kai nieko nieko nemeluoju,
Kai žodžiuose it kalinys kaliu,
Pridengęs jų grotas sparnu savuoju.
 
Ir nekalbu visai – tyliu,
Ir apie laisvę netgi nesvajoju,
Tik lieju aš vynu žaliu
Savąsias pasakas ir jums po kojom kloju.
 
Laivelis, burė ir sapnai
Seniai seniai mane apleido,
Kada raudojai, dejavai,
Slėpei šešėliuos savo veidą.
 
Ir visa liko praeity seniai,
Ir mano saulė tyliai nusileido.