Nueičiau vakare pro žydintį jazminą
Taku senu, smėlėtu ir siauru.
Tegul jaunystė, mane prisiminus,
Vėl pasitiktų baltu žiedeliu.
 
Kvapais vilios vėsus vakaris oras,
Tamsiam aksome supsis pilnatis,
Būtų gerai, jeigu dar vieną norą
Iš praeities grąžintų man naktis.
 
Graži svajonė tolumon pašauktų,
Lengvais sparnais žadėtų nešt viltis,
Kur žodžiai, lyg kariai kad mūšio, laukia
Tapt Lietuvai poemos eilėmis.
 
Mažytis žiedas ir tu, Tėvyne mano,
Kiek vieno maža, o antrojo tiek daug!
Tiktai abu, abu mylėti gera,
Tą meilę kelt lyg žvaigždę ant dangaus.