Dar bus ir liūtys, ir horizontas, sausroj ištirpęs.
Ir ateitis, praradus atmintį, tik nebyli, kurčia.            
Augindama sparnus Tau, pailsau... Į saulę kilki,
Ir sieki aukštumų, laimingu būki ten... Aš čia
 
Aš čia lieku be skausmo, virpulio širdies, laukimo.
Be praeities ryškių spalvų – išblės, tik laiko klausimas.
Juk vilko vienišo neliko, juk balsas jo užkimo...
Ragėja kailis ištiestas – lietaus ir vėjų šiaušiamas.
 
Kai prisiminsi – šyptelk. Tik atvirumą išjuokia,
Juo netiki kaukėta, veidmainiška, pilka minia.
Bet Tu – ne ji. Neklysta, įžvelgia nakty apuokas
Pelytę pilką... Ir gano skvarbios akys ne ją – mane...
 
Dar bus ir liūtys, ir horizontas, sausroj ištirpęs.
Ir ateitis, praradus atmintį, tik nebyli, kurčia...