Nemiegame –
Lengvais pūkais šią naktį sninga
Ir žvaigždėmis tuo pat metu...
Aplinkui nematau laimingų-nelaimingų –
Tik esam aš ir tu.
 
Artumą pajuntu –
Toks šiltas, aksomìnis...
Bet nėr minučių, valandų –
Atrodo, laikrodžio rodyklės jas ištrynė
Tiksėjimu lėtu.
 
Tačiau kažkas kažkur savęs neranda, ieško,
O radę netiki –
Šiukštu!
Nes tems diena, kaip ir ta vakarykštė, brėškus –
Nebūna juk kitų.
 
Už nuodėmę netikrą vėjas liepą bara –
Kodėl žydėjime saldu?!
Garsiau, smarkiau –
Kol skliautas velkas peniuarą
Prabudusiu rytu...
.......................................................................................
 
Keisčiausia, kad šviesiausią naktį vis dar švinta –
Lyg neužtektų tų pūkų baltų,
Žvaigždžių nukritusių –
Dangaus neprirakintų –
Kaip aš ir tu...
 
2018 m. kovo 29 d.