Mažai tau saulės trupinių –
Žvaigždynai kvietė.
Geismu lytėjai laukiniu,
Darželio mėtom...
 
Lytėjimas dar liko vis
Net tau išskridus
Ir, rodės, paukštį pasivys...
Ir taip – kas rytą.
 
Ir taip – kas naktį, kai dangus
Tavim alsavo...
..................................................................
 
Vėl žvaigždžių atspindžius renku
Nuo upės savo.
 
Tik bėga ji kaskart toliau
Į vieną pusę –
Žinau, negrįši niekad jau,
Kartu nebūsim.
 
Todėl imu, kiek surandu,
Nes tau palietus
Juk tūpė paukščiai ant krantų,
Kvepėjo mėtos...
 
2016 m. gruodžio 4 d.