Kur dingo tavo pažadai,
Kai mintys glaudė šviesų laužą?
Tu nieko ten juk neradai –
Liepsnos liežuviai talžė, šliaužė...
 
Galvojai dar sugrįžt namo?
Surinkt nektarą, būt šaknim?
Čia draskos purvinas ruduo –
Nebūk, nedrįsk pavirst ugnim...
 
Ir kai šešėliai žemėn kris,
Kai mintys vėl jausmus užlies,
Tu neberasi tos ugnies –
Širdis tavęs jau nemylės.