Liūdnu ilgesiu upėj pasruvusioj plūduriuos vienišas, užmirštas plaustas...
Mėnesienos šviesoj ir žvaigždžių lydima, pasroviui juo atplauksiu nakčia.
Užsimerk ir miegok... Aš tenoriu vogčiom tik švelniai prie tavęs prisiglausti,
Palytėti ištroškusiu bučiniu gundančiai lūpas, sapnuotas slapčia...

Tik žvilgsniu tave glostysiu meiliai, šiltai aš, sulaikiusi kvapą nebyliai,
O veide brandžiame tarsi knygą skaitysiu tavuosius sapnus mintyse.
Tu miegok, neprabusk... Aš pasaugosiu pilną troškimų mūs virpančią tylą...
Rytui auštant, vėl plauksiu prieš srovę upe, skęsdama viltyse saldžiose...