Jau laiko daug praėjo –
Jau nebeskaudės.
Papasakok, kaip po langais stovėjai
Su trupančiais kraštais širdies.

Papasakok, kaip skleidės akyse lelijos –
Galvojai – amžinai žydės
Tik nežinojai, kad jos šalčio bijo,
O tu – neuždegei ugnies.

Papasakoki, kaip meldeis
Ir krito ant akių laukimo gijos...
Žinojai – rytas neateis,
O mintimis vijokliai vijos.

Ir gulė rūkas ant peties...

Papasakok – gal dar kas nors girdės...
 
2017 m. spalio 12 d.