Ne tik karaliai griūva - ir dievai.
Kas šventas, kas prakeiktas - kas bežino?
Širdis - šventovė. Ją tu dalinai.
Dabar aplink tave ir tavyje - tik plynė?

Kas dar įžengtų čion - eis amžinai
per Žemę melsdamiesi piligrimais?
Kur dvasios, kur būties namai?
Čia pėdos Viešpaties? O gal tiktai Šėtono žymės?

Ir kam kalba poetui, jei ji ne iš dausų?
Jeigu ne paukščio giesmės - pragaras ant lūpų tverias?
Ir nuo minties šventvagiškos baisu,
vos įsižiebę gęsta žodžių žaros.

Dar tik nors vieną gaivų lašą debesų,
ne man - kad po manęs kam nors čia būtų gera!..