Užbūrė tavo žvilgsnis kerintis ir šiltas –
Smaragdinių, gilių akių ir šypsena miela.
Sujungė sielas vienišas tarytum tiltas
Tų žodžių, srūvančių iš gilumos širdies, galia.

Visom vaivorykštės spalvom suspindo viltys,
Saulėtas ir jaukus prapliupo šildantis lietus...
Iš nevilties juodos į saulę ėmėm kilti,
Pamiršę skaudžiai slėgusius mus praeities metus.

Tik vis atodūsiuos nuskęsta mūs troškimai,
Negailestingai varva laikas į dienas, naktis...
Pražysta gėlės ilgesio, viltis užgimus
Skraidina sielas tiltu sapnuose, kol rytas švis...