Visada mintyse aš girdžiu vieną dainą –
„Patikėk – juk praeina, juk viskas praeina“.
Visi žino tą tiesą: po vakaro – rytas,
Gal ne visad šviesus – kartais šlapias, sulytas.
 
Tie, kas nori išlikt ir per grindinį kalas –
Nenuleidžia galvos ir nesako, kad galas.
Nes gyvenimas visas iš dėsnių sudėtas
Ir ne žmonės nusprendžia – nuvyst ar žydėti.
 
Paukščių giesmę prieš aušrą išmoksta net vėjas,
Maišo dažą paletėj ir potėpiai liejas.

O aš noriu tikėti, kad viskas praeina
Ir širdis vis kartoja, kartoja tą dainą...
 
2017 m. rugpjūčio 4 d.