Virš tavo viršūnių, prie pat debesų
Ištirpsta nuskriejusios mintys
Ir aidu sugrįžta. Aplink dar tamsu.
Man noris erdvėj šioj nugrimzti...
 
Bebalsė ramybė. Dangus ir tyla.
Atrodo – kad blogis pradingo...
Saulužė jau kyla, diena vėl nauja
Prabunda šviesi ir viltinga.
 
Nusineša miglos mintis neramias
Ir vėl kelias tiesias į tolį.
Ir jau negalvoji – o kur jis nuves?..
Ir laikas vėl greitai šuoliuoja.
 
Tiktai sugrįžtu aš kaskart be tavęs
Į kryžkelę, kur prasilenkę
Nuėjom skirtingais keliais. Gal suras
Paklydęs likimas? Ties ranką?..