+ K + M +B
Šiandieną ryte gal aplankė netyčia –
Trys karaliai, o gal ir išminčiai...
Ir paliko – paslėptą mintį kreida –
Jau raukšlėtos kaktos staktoje...
+Kelkis ir kurk siekdamas tikslo,
– Tai gyvenimui suteikia prasmę...
Tapki tik tuo, ko iš savęs tikiesi,
Nes nugalėtojų – niekas neteisia...
+Mylėki visus, kurie tave myli...
Ypač tada, kai rinksies ar klysi,
Grius dangus ir žemė ims slysti,
Gal suprasi esąs – ne pasaulio ašis.
+Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi,
Ir daug metų po savęs – jau kituose.
Pats laikas lankyki kitus ir mokinkis,
Kad po tavęs netartų: buvo + išėjo...
Dabar jau ir pats išmintim dalinuos,
Kol kas vienas – su trimis, ir tik šeimoje,
Tikiu, ne visi išėjus jau klaus ir kartos...
Buvo po saule žmogus, ar jis nieko sau nepaliko?
Ant sukrypusios durų staktos tris raides...
Už... Už tave, mano žmogau.