Kažkur tarp Krokuvos ir Lietuvos
yra mano Miestas,
pilnas lietaus ir vėjo.
 
Virš jo pilkų namų tik ką
pagelto Mėnulio skruostas,
o lūpos kelis žodžius pakuždėjo.
 
Juos išgirdus laiminga šlavėja
pritariant lietui šluoja gatvę
ir kuria miesto muziką.
 
O aš apsimetęs muzikantu
ir mimu
veju šalin nebylią vienatvę.