Labas rytas – labanaktis
Norėčiau būti mažas varvekliukas,
prie tavo lango suskambėjęs,
ir permatomu delnu pasibelsčiau į stiklą:
– Labas rytas!
Pamojuočiau krikštolo delniukais
ir tilindžiuoti nepaliaučiau,
kai prisiliečia vėjas.
Taip viskas paprasta ir tikra.
– Labas rytas!
Bet jau dienos vartai tyliai užverti,
Prie lovų rymo žingsniai nuauti.
– Labos nakties!
Jau užrakinom ir duris,
o iki ryto dar toli toli...
Ilga žiemos naktis.
Negęsta mėnuo – Žemės švyturys.
Linguos ant sienų ir langų
šešėlių lengvos dvasios.
– Labos nakties!
Tegu sapnai mūsų nerimą nešas,
Linkėdami metų laimingų.