Tu nebuvai kadaise taip toli –
Lietum tik toldavai už pakraščių,
Kur likdavo kaskart lašai keli...
Sugrįždavai kita – jaučiu.
 
Ir vis dažniau apniukdavo dangus,
Ir vis dažniau ateidavo ruduo,
Žodžius ant stiklo – su tavim lieku –
Terašė srūvantis vanduo.
 
Bet naktimis užgesdavo langai –
Gelsvus lapus skaičiuodavo liūtis...
Tikėt norėjau – neužtruks ilgai,
Galbūt tikėjai net pati.
 
Ir pagaliau nusišvietė rytai,
Ir pagaliau pasibaigė lietus –
Spindėjo ledas gatvėse tiktai,
Tad nemačiau, kur esi tu.
 
O tu likai kažkur labai toli –
Lietum nutolusi už pakraščių...
................................................................
 
Todėl man rudenys tokie mieli –
Nes vėl tave šalia jaučiu...
 
 2017 m. spalio 7 d.