Kalėdinė naktis rami, balta,
Didžiuliais dribsniais sniegas krinta,
Močiutė, pasipuošusi linų barzda,
Kalėdinį senelį suvaidinti bando.
Jai ant galvos kepurė užmauta
ir paltas siekia žemę, bet balsas
Man išduoda ją ir aš sakau, – čia ne senelis.
Saldainius ji įteikia man, bet aš
Jau netikiu, kad tai senelis.
Matyt, per didelė esu, nors, rodos, 
Nepasiekiu, kas ant stalo. 
Blankus atodūsis vaikystės dingo
Ir akyse man ašara suspindo.
Matau, žvakutės šiltą šviesą skleidžia
ir vaškas laša ant šakų. Jos tirpsta,
Vis trumpėja ir išnyksta, prisiminimai lieka
Ant senų sudužusių žaislų.

2016-12-01