Tavo laikas
Tu lauki – nelauki,
O jis pasikeičia!
Atrodo nedaug –
Tiktai vienas skaičius.
Ir aušta – išaušta
Rasojantis rytas...
Pakeitęs metus,
Aukso lapais apkritęs,
Kaštonais praskilęs –
Tai dovanos spalio,
Kai gilės kepurių
Surasti negali...
Dar niekur neskraido
Voratinklių gijos,
O rudenio gėlės
Šalnų nesibijo.