Obelis spalio vėjuose
Spalio vėjai, spalio vėjai
Maišo dangų pasiklydę...
Ko manęs paklaust norėjai,
Sapnuose palikęs brydę
Tokią skaudžią, tokią gilią,
Kaip balti vaikystės sodai
Užkapoti, bet nemirę!?
Tu juose šventai atrodai,
Mano Tėve. Sunerimę
Vyturiai į dangų nyra...
Ir baltai skambėti ima
Obelis, pavirtus lyra,
Spalio vėjai, spalio vėjai
Maišo dangų pasiklydę...