Išblėsęs židinys.
Ir mintys šąlančios,
užklydusios į nejaukius namus.
Vorai savus tinklus pakampiais rezga.
Dangaus skliaute toks spindesys
žvaigždžių žavus.
Mėnulio pjautuvas galanda dantį
į Grįžulo ratus.
Kažkaip keistai skubėjau pragyventi
Dangaus atseikėtus metus.
Mylėt ir nemylėt, gal net išduoti.
Maniau, gyvenimas dosnus,
pyrago ligi soties bus.
Per šviesmečius nutolęs
nuo manęs Dangus.

Ruduo švelniai klebena durų sklendę
į užtrenktus sielos namus.
Vazoje šypsos astro žiedas
iš rudenėjančių laukų.
Imu Dangaus ranka atriektą
priešpaskutinę riekę.
Toks nepaprastai gardus
ant jos pelynais gardintas
...
žemiškas medus.