Griuvau aš,
Užkliuvęs už savo šešėlio,
Kurio jau seniausiai
Maniau, atsikratęs,
O jis, pasirodo,
Kartu visą kelią
Iš tolo bidzeno,
Vis sukdamas ratais.
Pridarė bėdų man
Šešėlis tas mano,
Keiksnojo ir jį, ir mane
Kas netingi.
Ir tie, kurie nieko
Dorai neišmanė,
Ir tie, kurie dėjosi
Baisiai protingi.
Begriūdamas skaudžiai
Susitrenkiau galvą,
Kuri dar ilgokai
Vis svaigo ir gėlė.
Jei taptų troškimai
Menki ir bespalviai,
Gal būt, man pavyktų
Pabėgt nuo šešėlio?..