Vien tik tu ir klevai, dar šalnojantis rytas,
Užsisupsiu languota motulės skara,
Tavo balsas tyloj vėl kitoniškas, kitas,
Graudulys pasivijo... garuoja kava...
Kas beliko iš žodžių, laiškų, įkvėpimo?
Išdainuotos pakrantės jaunystės dienų, 
Išsiblaškė, nukrito, nuvyto, nurimo
Paukščių giesmės ir mostas beplunksnių sparnų...
...........

Vien tik tu ir klevai, dar šalnojantis rytas, 
Paskutinis ruduo užu sodo obels,
Kas tave pasitiks, baltos miglos nukrito,
Kas jausmingai širdin įdienojus pabels...