svajonė numiršta

aš tavo
vardo nesakau
žinau
jį nesunku įminti
lyg kardą
rankoje laikau
prisikėlimą šventą
mintį

kai drobę 
kruviną liečiu
širdim suvirpu
nenorėjau 
visų įminti paslapčių
bet patikėjau 
meilę vėjui
išeisiu knygoj paslapčių
atsiminimų kibūs pirštai
aš tavo atvaizdą liečiu
svajonė duždama 
numiršta
Vasara7