Mano eilės...

O kažkada slėpiau visas eiles...
Dienoraščius negailestingai plėšiau...
Neduok Dievuli, jeigu kas atras...
Maniau – tokios gėdos neiškentėsiu...

Svajojau rast slėptuvę, kur saugu...
Kur nors už debesėlio juos paslėpus...
Ir ten jie išgulėtų ne vienus metus,
Kol tas eiles parodyt kam galėsiu...

Dabar skaitykite, visai jau nebaisu...
Aštrius kampus jau nušlifavo metai...
Nors nenorėčiau deklamuot garsu,
Nes širdyje – vis dar šešiolikmetė...
Aneliukė