Mintys klajonėse
Keliauju per laukus vis į tolį —
sugrįžti atgal — nepajėgiu,
matau baltą beržą svyruoklį,
prie liekno kamieno priglundu.
Nusvirusios šakos, lyg rankos,
vėjui papūtus paliečia švelniai —
mano svajonės, likot menkos —
kur jūs dingot, manieji keliai?..
............................................
Tarsi viskas aplinkui sustoję —
gal vaizduotė pradingo užmarštyje,
pasauli, neužgožk lopinėlio manojo —
nenuostabu, jog esu šioje sumaištyje,
Atklydusi iš senojo pasaulio,
nutolusios jaunystės tikslų,
dabartis, mano norai — apgaulė:
pasiklysiu tarp rudens spalvų?..