Viskas baigėsi, giesmės nutilo, 
Pasiilgau rugpjūčio rytų
Ir viltingo žydėjimo šilo, 
Visko, ką dovanojai man tu.

Niekada nesakysiu, kad skauda, 
Tai tik seno rugsėjo vėsa,
Nenuspėjamą rytmečio raudą
Atkartoja man žemė visa.

Šuliniuose skęs naktį mėnulis, 
Sielos laiko verpetuos braidys
Ir šerkšnojančiuos lapuos nugulęs
Pasibels į duris lapkritys...