Kad taip buvo, nėra jokio įrodymo rašto –
nei sutarties, nei akto, net nutarimo – 
kaip vaikai ieškojo laimingo krašto,
kur netrūksta meilės ir c vitamino.
 
Kaip didelės juodos vyšnios ir trešnės
iš senelio prieš karą sodinto sodo
man, vaikui, perplėšė kelnių klešnes,
kurias mama anūkams iki šiol rodo.
 
Kad taip buvo, žinau tik vienas vienužis,
bet negaliu nei paneigti, nei patvirtinti,       
kad buvo tada didžiulis Žalgirio mūšis,
kurį pralaimėjau, bet apgavau mirtį.