Ir vieną dieną
Kai pašauks mane lemtis,
Su paukščiais kilti
Ir palikt šviesias viltis.
Norėčiau būti palydėta vėjo,
Atklydusio nuo jūros,
Kiek sūroko, tiek žavaus pūtėjo.
Su gūsiais
Lai jis neš mane,
Per Vaivos tiltą
Į kitas mares,
Kur rasiu amžinybės uostą,
Ten kur ramybė nepabosta...
..........................................
Na, o bejausmį mano kūną
Užklokit dangiška lagūna,
Ir dar, priberkite
Laukinės pievos žydinčių gėlių,
Tebus jam lengva
Tarp kvapniai trapių žiedų.
....................................
Ir vieną dieną,
Kai pašauks mane lemtis...
Su paukščiais kilsiu
Nebaisi šalta mirtis.