Neguosk manęs — kalnais ruduo ateina,
Į jo gyvybės siūlą tiek pinta vyturių!
Užplėš greit gaivalingi vėjai dainą.
Po kojomis uolų sielas turiu. 

Aukštai tik baltą dangų su sniegynų jūra,
Tyriau už jį jau nieko nebebus! 
Neguosk manęs — viršukalnės sužiurę,
Kaip skilinėja žemė ir dangus.

Neguosk manęs — kalnais ruduo ateina,
Į jo gyvybės siūlą tiek pinta vyturių...