Kaip mes seniai nesimatėme –
Medžiai po rievę augino.
Liepų žydėjimą atmeni?
Ir obuolių rūgštų vyną?
 
Niekas per daug nepasikeitė –
Vėl ima gelsti rugpjūtis.
Lakos nutūpusios bitėmis,
Vaško korys išsipūtęs.
 
Dar vis susirenka vėjai –
Ketvertas iš visų pusių.
Beržo viršūnę velėja,
Vėtrungę pasuka gūsiais...
 
O, jei dabar vėl susėstumėm
Po obelim „čigonine“,
Bertumėm cukraus ant sviesto,
Srėbtumėm saldžią duonynę...

2017 m. liepos 29 d.